Labas Norvegija! (II dalis) |
![]() |
Sekmadienis, 2011 Birželio 26 18:42 | |||
Norvegijoj jei paskutinis žiedlapis, pvz, myli, reiškia myli ir taškas jei paskutinis žiedlapėlis nemyli, tai meti žemėn kotelį ir sakai MYLI! (elementaru) ot pasisekė va ir visa paclaptis
Kad nebūt nuobodžiam tai pridedu kelių dienų foto krūvoj o, o pačią pirmą dieną jau radau ir pinigėlių, čielas dvi kapeikas. Raudonas, varines, visumoj visą kroną (~45cnt). Vieną prie mokyklos, o kitą prie bankomato, tai nutariau kad jie čia labai turtingi ir iš banko pasiima tiek kiek į rieškučias pribyra, o likutį nučiumpa šarkos (kurių čia labai nemažai) arba, pvz, aš Tiesa turtai čia ne tik palei bankomatus mėtos, bet netgi upėj kur antys plauko Kelintoj dienoj nutarėm užkopt į kalnus, pasivaikščiot, pasidairyt, tad dasikasėm iki miestelio pakraščio ir palei elektros liniją (o stulpai tai mediniai) pradėjom lipt aukštyn Pailsėje patraukėm aukštyn ir gana greit aplenkėm kiniečių šeimynėlę kurie irklavosi pirmyn su slidininkų lazdom Kai liežuviai jau buvo palei žemę pagaliau iškopėm į viršūnę kur aptikom tvenkinį Kas krito į akis, tai miškas čia viskas labai tvarkingas, medžiai aukšti ir laibi, kreivų veik nėra. Turbūt genetinis medienos paveldas saugomas, kreivi naikinami paliekant rūšinius medelius.
Miške dairiausi grybų, ale niek nepamačiau. Užtikau tik į baravyką panašu grybuką, ale ten buvo kiškiabaravykis, ano kotas kitoks ir kartus Užtikom ir dviračių takelį, ir kuo toliau ėjom tuo labiau akis varčiau: miškas čia visas ant akmens, ir akmuo va tokiais kalnais kuriais ir vedė tas takelis. Pravažiuot galima tik kalnų dvirkom ir tai turint gana stiprias kojas. Pesčiom vietom yra kur lipt Va į ką varvinau seilę, tai į dideliausius akmens klodus Taip ėjom, ėjom, ėjom, maniau takelis kaip pas mus - į krūmus ir atgal, o kilometras sekė kilometrą ir tako pabaigos nė kvapo
Tiek žinių šiai dienai
|